Kunigaikščiai Oginskiai ir baronai Rene (Žemaitija)

Rietavas – Plungė – Renavas

Rietavas – Lietuvos šviesuolių, Lietuvos laisvės ir spaudos puoselėtojų kunigaikščių Oginskių rezidencija. XIX a. nedidelis Žemaitijos miestelis tapo socialinių ir technologinių naujovių centru: panaikinta baudžiava, įvestas pensijinis amžius, įkurtos taupomosios kasos, nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. Tai tik keletas istorinių faktų, pavertusiu Rietavą vienu svarbiausiu kultūriniu ir technologiniu centru Lietuvoje. Šiandien kunigaikščių Oginskių didybę mena vos keli pastatai – didinga šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Muzikantinė, naujam gyvenimui prikelta karietinė ir baltos kolonos, žyminčios rūmų vietą Oginskių sukurtame parke.

Plungė didžiuojasi kunigaikščių Oginskių rūmais, tituluojamais Žemaitijos Versaliu. Kadaise dvare veikė Mykolo Oginskio įsteigta orkestro mokykla, kurioje mokėsi būsimasis dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Akį traukia įspūdingų formų laikrodinė, labai panaši į Florencijoje esančius Palazzo Vecchio rūmus, kurioje dabar įsikūrusi moderni Plungės biblioteka.  Senoji klebonija mena laimingiausią Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės vasarą,  o Plungės Lurdas,  kadaise sutraukdavęs tūkstantines maldininkų minias, tampa vis populiaresnis.

Renavo dvaras – vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvarų Žemaitijoje. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė grafas Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Po savo stogu jis priglaudė dukters draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę su vaikais Stanislovu ir Gabrieliumi – būsimaisiais Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataru bei pirmuoju Lenkijos Respublikos Prezidentu. Berniukų išsilavinimu rūpinosi poetas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis, kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka.

© Sraigūnas Lėtūnas

error: Content is protected !!