Kunigaikščiai Oginskiai ir baronai Rene (Žemaitija)

Rietavas – Plungė – Renavas – Telšiai

Rietavas
Rietavas aut. Vaidas Lečas

Rietavas – Lietuvos šviesuolių, Lietuvos laisvės ir spaudos puoselėtojų kunigaikščių Oginskių rezidencija. XIX a. nedidelis Žemaitijos miestelis tapo socialinių ir technologinių naujovių centru: panaikinta baudžiava, įvestas pensijinis amžius, įkurtos taupomosios kasos, nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. Tai tik keletas istorinių faktų, pavertusiu Rietavą vienu svarbiausiu kultūriniu ir technologiniu centru Lietuvoje. Šiandien kunigaikščių Oginskių didybę mena vos keli pastatai – didinga šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Muzikantinė, naujam gyvenimui prikelta karietinė ir baltos kolonos, žyminčios rūmų vietą Oginskių sukurtame parke.

Plungė didžiuojasi kunigaikščių Oginskių rūmais, tituluojamais Žemaitijos Versaliu. Kadaise dvare veikė Mykolo Oginskio įsteigta orkestro mokykla, kurioje mokėsi būsimasis dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Akį traukia įspūdingų formų „dziegorinė“, labai panaši į Florencijoje esančius Palazzo Vecchio rūmus, kurioje dabar įsikūrusi moderni Plungės biblioteka.  Senoji klebonija mena laimingiausią Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės vasarą,  o Plungės Lurdas,  kadaise sutraukdavęs tūkstantines maldininkų minias, tampa vis populiaresnis.

Renavo dvaras – vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvarų Žemaitijoje. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė grafas Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Po savo stogu jis priglaudė dukters draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę su vaikais Stanislovu ir Gabrieliumi – būsimaisiais Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataru bei pirmuoju Lenkijos Respublikos Prezidentu. Berniuku išsilavinimu rūpinosi poetas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis, kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka. Visai neseniai dvaras tapo filmavimo aikštele, kur buvo filmuojamas vienas populiariausių kino filmų Lietuvoje – „Tadas Blinda. Pradžia“.

Žemaitijos sostinė Telšiai įsikūrę ant septynių kalvų. Tai ir vienas iš septynių Lietuvos miestų, išsaugojęs vertingą senamiestį.  Ant Insulos kalvos stovi grakšti Šv. Antano Paduviečio katedra, stebinanti dviejų aukštų interjeru ir įspūdingomis lauko durimis, ant kurių meniškai pavaizduota  Žemaitijos krikšto istorija. Šalia rymo didingi Vyskupų rūmai ir Telšių seminarijos kompleksas. Telšiai garsėja ir žydų kultūros paveldu. Kadaise čia veikė vienas žinomiausias ir didžiausias ješibotas pasaulyje, o Telšiai tituluojami žydų dvasiniu centru. Šiandieniniai urbanistikos specialistai teigia, kad Telšiai yra pavyzdinis miestas Lietuvoje, kaip turėtų būti tvarkomos viešosios erdvės, kaip gamtiniai resursai turi būti pritaikomi rekreacinėms reikmėms. Telšiai nuo seno garsėja jaunaisiais menininkais, kurie įgūdžius tobulina Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete ir Žemaitijos kolegijos Telšių fakultete, o savo darbais papuošia Žemaitijos sostinės viešąsias erdves.

© Sraigūnas Lėtūnas