Vidurvasaris. Diena jau velkasi pavakario rūbą, tačiau bitės nenuilsdamos dūzgia liepų šakose. Dzzzz-dzzzz-dzzzzz…. Apima jausmas, kad vėl esi vaikas, kuriam niekas nerūpi. Lakstai basas po pievas, taškai lietaus balas ir įkvepi birželio pavakarės kvapo, apsunkusio nuo džiūstančio šieno, miško drėgmės ir tik ką pamelžto šilto pieno. Virš galvos pralekia cypaujančių čiurlių būrelis, sugrąžindamas mintis į … Tęskite Mato Šalčiaus pėdsakų beieškant: nuo Čiudiškių iki Gvajaramerino skaitymą