Migdolais kvepianti vingio rykštė – pelkių žolė nuo 40 ligų

Ten, kur pievos šlapios, kur ulma upeliai, kur snaudžia pelkės, kur veši juodalksnynai, liepos mėnesį pakvimpa migdolais. Kvepia taip, kad net galva svaigsta. Žydi pelkinė vingiorykštė (lot. Filipendula ulmaria), dar vadinama ilgarykšte, ožkabarzde.

Jei nebijote šlapių klampynių, tuomet galima brautis per vingiorykščių sąžalynus, nes šis augalas savo žiedus iškelia aukštai, net iki 1,5 m aukštį. Daugiamečio augalo kamienas tvirtas, tamsiai vyšninės – violetinės spalvos, o lapai plunksniški. Žieduose dūzgia bitės, snaudžia margaspalviai vabzdžiai. Svaiginantis medaus-migdolų kvapas pritraukia daugybę būtybių į šiuos žiedynus.

Vingiorykštė, druidai, vynas ir aspirinas

Keltų dvasininkai druidai pelkines vingiorykštes, kaip ir ąžuolus bei amalus, dėl jų gydomųjų savybių laikė šventais augalais. Viduramžiais ši žolė buvo vartojama midaus gamyboje ir suteikdavo jam skonį. Ankstyvieji britų rašytojai tvirtindavo, jog vingiorykštė gali priversti širdį džiūgauti. Tereikia vingiorykštės žiedus pavirti vyne, išgerti – ir širdis „šypsosi“. Skandinavai ir dabar naudoja vingiorykštę alaus ir vyno skoniui pagerinti.

Pelkinė vingiorykštė yra susijusi su aspirino atsiradimu. 1830 m iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Po 6 metų, farmacinė kompanija „Bayer“ šių medžiagų pagrindu sukūrė acetilsalicilą, kurį pavadino aspirinu. Tačiau aspirino šaltinis vingiorykštė nepasižymi šalutiniu poveikiu, būdingu aspirinui, t.y. nesukelia skrandžio opos ir kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Liaudies medicina teigia

Liaudies medicinoje ši vaistažolė buvo plačiai vartojama karščiuojant, sergant sloga, gripu, angina ar bronchitu, suaktyvėjus herpio virusui. Tai augalas pasižymintis stipriomis antivirusinėmis ir antibakterinėmis, dezinfekuojančiomis, prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis ir kraujavimą stabdančiomis savybėmis, priešdiabetiniu ir uždegimus slopinančiu poveikiu.

Pagal liaudies mediciną, ji viena iš geriausiai virškinimo sistemą veikiančių augalų. Manoma, kad vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą (gastritą), malšina pykinimą, o vaikų ligų praktikoje rekomenduojama vartoti viduriavimui gydyti.

Vingiorykštės preparatais patariama gydyti inkstų, šlapimo pūslės ir širdies ligas, podagrą, reumatizmą, epilepsiją, kraujavimą iš gimdos, hemorojų. Teigiama, kad aktyviosios augalo medžiagos negailestingos mikroorganizmams sukeliantiems difteriją, dizenteriją, pneumoniją.

Vingiorykštės kvapas atbaido muses, uodus, aklius.

Šaknys

Šaknų nuoviru išoriškai plaunamos sunkiai gyjančios žaizdos ir opos.

Šaknyse yra rauginių medžiagų todėl iš jų gaunami juodi dažai.

Lapai

Žolės nuovirus patariama vartoti disbakteriozės atveju, viduriuojant ir pasireiškus grybelinėms žarnyno ligoms, tinka vonelių procedūroms nustačius ginekologinius susirgimus.

Gerai nufiltruotas ir šiltas, atskiestas virintu vandeniu nuoviras, tinka akių praplovimams, palengvina savijautą konjunktyvito atveju.

Pelkinės vingiorykštės lapų ir žiedų užpilas rekomenduojamas diagnozavus inkstų, šlapimo pūslės, širdies ligas, anemiją, dizenteriją, kitas virškinamojo trakto ligas, pasireiškus dusuliui krūtinėje, tuberkuliozei, bronchinei astmai, chroniškam holecistitui, alergijos, išsėtinės sklerozės, epilepsijos atvejais. Tai šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinantis, kirmėlinius parazitus iš organizmo išvarantis gėrimas.

Geriant vingiorykštės užpilą, mažėja šlapimo rūgšties lygis organizme, normalizuojasi medžiagų apykaita, o tuo pačiu ir pranyksta ir podagros priepuoliai.

Užpilo kompresai dedami ant skaudančių reumato sukamų sąnarių.
Kadangi pelkinė vingiorykštė veikia kaip antiseptikas ir slopina uždegiminius procesus, išoriškai žolės su žiedynu nuoviro šiltus kompresus patariama dėti ant vočių, pūliuojančių žaizdų, opų, egzemos, nudegusių ar apšalusių kūno dalių, pragulų, dermatitų ir kitų odos ligos apimtų vietų. Nuoviru galima plauti ir problemines odos vietas, skalauti galvos plaukus, skatinant jų augimą.

Vingiorykštės žolės arbata padės sureguliuoti kraujo spaudimą, cholesterino lygį, pagerės rega, nesivystys katarakta.

Žiedai

Vingiorykštės žiedų užpilas vartojamas įvairaus pobūdžio galvos ir dantų skausmams malšinti, karščiavimui sumažinti, žaizdoms valyti, taip pat, kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti ir priešreumatinio poveikio priemonė, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.

Smulkiais, sutrintais vingiorykštės žiedų milteliais patariama pabarstyti kūdikių iššutusias vietas ir nudegusios odos lopinėlius.

Perspėjimai

Vingiorykštės žolė turi nemažai salicilo druskų, todėl žmonės, kurie alergiški aspirinui, šį augalą turėtų vartoti atsargiai.

Informacija parengta pagal:
http://liaudiesismintispataria.blogspot.lt/2015/06/pelkine-vingirykste-lot-filipendula.html
ww.sodininkyste.lt/pelkine-vingiorykste-filipendula-ulmaria-l/
http://www.sos03.lt/Vaistazoles/Pelkine_vingiorykste
http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/vaistazoliu_katalogas,id,/vingiorykste
http://www.simkunaites-fondas.lt/index.php?pg=pelkine-vingiorykste