Žemaitijos piliakalniai

Šatrijos kalnas – Pavandenė – Varniai – Lopaičiai – Medvėgalis – Kaltinėnai

Medvėgalis
Medvėgalis aut. Mindaugas minmac

Šatrija, tu senute meili, / Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus! / Daug, oi daug apsakyti gali / Apie mūsų didžius pranokėjus.“ (Maironis). Tai vienas labiausiai legendomis apipintų piliakalnių Lietuvoje. Žmonės pasakoja, kad čia puotauti susirenka raganos, kad susipykusios su velniais pavertė juos medžiais. Ir dabar raganos renkasi ant kalno, šiupininę verda, savo kerus skleidžia.

Pavandenė keliautojus vilioja neįprastu didiku Sakelių mauzoliejumi, kuris įrengtas neaukštame Sklepkalnio alkakalnyje.

Varniai – Žemaitijos širdis – beveik 450 metų buvo ir vyskupijos centru. Miestelis, įsikūręs ant Varnelės upelio kranto, mena Mikalojų Daukšą, Merkelį Giedraitį, Motiejų Valančių ir daugelį kitų iškilių asmenybių. Iki šių dienų tebestovi Vytauto funduota medinė bažnytėlė, buvę kunigų seminarijos pastatai, katedra, kurioje ilsisi ne vienas Žemaitijos vyskupas. Čia pasakojamos legendos apie paslaptingą ašarojantį varpą, apie mažutį kambarėlį už katedros vargonų ir apie moterį, kuri buvo slapta palaidota vyskupų kriptoje.

Lopaičių piliakalnis ir aplink jį tankiais miškais apaugusi vietovė lyg magnetas traukia mistikos išsiilgusius keliautojus. Vieni čia traukia su indais, skirtais pasisemti stebuklingo vandens,  kiti gulinėja ant magiškųjų akmenų, treti raišioja įvairiaspalvius kaspinus ant norų medžio, o ketvirti tiesiog vaikštinėja ir stebisi tuo keistu žmonių tikėjimu.

Medvėgalio piliakalnių kompleksą sudaro septynios skirtingo dydžio ir aukščio kalvos, apsuptos miškų, laukų ir pelkių. Tai viena labiausiai aprašytų, apdainuotų, legendomis apipintų vietovių,  nuo kurios atsiveria įspūdingas kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis. Užlipus ant Medvėgalio kalno galima ranka paliesti aukščiausią Žemaitijos vietą.

Kaltinėnuose stovi nedidelis piliakalnis, vietiniu vadinamas Pilių piliakalniu, Pile arba Kepalaškalniu. Šis ne itin išraiškingų formų kalnas šiandien lankytojų sulaukia dėl kunigo Petro Linkevičiaus čia dar 1988 m. įkurto Kaltinėnų dvasingumo parko, kurį puošia Tremtinių kalvarija su 21 Kryžiaus kelio stotimi bei vienu aukščiausiu Tautos prisikėlimo kryžiumi Lietuvoje. Parapijos kapinaitėsi ilsisi  „Mužiko Žemaičių ir Lietuvos“ autorius Dionizas Poška (1764–1830).

© Sraigūnas Lėtūnas