Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos piliakalniai

Seredžius – Veliuona – Rambynas – Pagramantis – Indija

Seredžiaus miestelyje, šalia Nemuno ir Dubysos santakos stūkso piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai menamo Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas. Kadaise čia stovėjusi medinė Pieštvės pilis, daugybę kartų pulta, deginta ir vėl atstatyta, ko galiausiai po Žalgirio mūšio netekusi gynybinės reikšmės.

Veliuonoje gyvena auksinis karpis su trimis vilko dantimis, rymo Vėlių deivė, Čia pat ir Pilies kalnas, kur ratifikuota garsioji Melno taikos sutartis, pabaigusi karus su kryžiuočiais ir nubrėžusi naujas Lietuvos sienas. Greta – Gedimino kapo kalnas. Teigiama, kad kryžiuočiai čia pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą, nuo kurio krito kunigaikštis Gediminas. O ant stačių Veliuonos šlaitų stovi ir bene seniausia bažnyčia Žemaitijoje, statyta dar Vytauto laikais.

Rambyno kalnas, apipintas legendomis ir viena labiausiai lankomų vietų Mažojoje Lietuvoje. Vydūna, Martyną Jankų menantis kalnas yra Vikyškių kalvagūbrio dalis. Nuo jo, tolyn į vakarus prasideda žemumos ir užliejamos Nemuno pievos. O greta Rambyno – Bitėnai, kur atkuriama Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus sodyba, sodinamas Paveikslų sodas, kleketuoja gandarai vienoje iš gausesnių savo kolonijų. Keliaujant nuo Bitėnų link Rambyno, beveik pusiaukelėje, pušų paunksmėje prisiglaudusios Bitėnų kapinaitės, kur ilsisi Vydūnas, Martynas Jankus, Valteris Kristupas Banaitis ir kiti šio krašto žmonės.

Pagramantyje, įsikūrusiame ant vaizdingos Akmenos upės krantų, galima pasigrožėti kalvotu kraštovaizdžiu, kurį vietiniai vadina Uralo kalnais. Keliautojus vilioja Pagramančio atodanga ir Pagramančio piliakalnis. Legendos pasakoja, kad jaunikio neišsirenkanti mergina pažadėjo, jog tekės už to, kuris gražesnį piliakalnį supils. Bet savo pažado neištesėjo ir garma dabar Garmančios upeliu

Apie Indijos piliakalnį Indijoje žinoma daugiau, nei pačioje Lietuvoje. Ant Akmenos upės stūksančio piliakalnio kadaise stovėjusi Karšuvos žemės pilis, o pats žodis „indija” yra senosios baltiškosios kilmės ir reiškia „žemės gilumą“.

© Sraigūnas Lėtūnas

error: Content is protected !!