Vakarų Žemaitijos piliakalniai

Ablinga – Kuliai – Gandinga – Pakutuvėnai – Kartena – Kretinga

Gintarų piliakalnis
Gintarų (Vyšnių kalno) piliakalnis aut. Rimantas Lazdynas

Ablingos arba Žvaginių piliakalnis keliautojus pasitinka koplytstulpių, stagostulpių ir kryžių giraite, vedančia link Lurdo, kuris mena čia įvykusį stebuklą. Kuomet per karą vokiečiai šaudė čia suvarytus kaimo žmones,  tik kelios moterys per stebuklą išliko gyvos. Ona Šiaulytienė šios egzekucijos metu iškėlusi rožinį ėmė šaukė: „Marija, gelbėk! Vokiečių laukėme – vokiečiai šaudo“.  Ir įvyko stebuklas – žmonių daugiau nešaudė. O. Šiaulytienės vaikaitis Alfonsas Šiaulytis Ablingos Lurdą atstatė, išgrindė takelius, pasodino medelių ir gėlių.

Kuliai žemaitiškai reiškia akmenys. Tačiau akmenų šiame miestelyje ne tiek jau ir daug. Nėra čia nei dvarų, nei piliakalnių, bet būtent šio miestuko gyventojai tapo garsiosios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės apysakos „Šventmarė“ herojų prototipais. Iškylą čia iš Vaižganto didingas stotas, atsiveria ir paslaptingosios klebonijos duris, o bažnyčios šventoriuje taip ir norisi surasti tuos šventuolėlius su nuo pasivaikščiojimų po apylinkes suteptais bateliais.

Gandinga, Gondinga – legendomis apipinta vietovė, kurioje archeologai aptiko penkių piliakalnių, pilkapių, senosios dvarvietės kompleksą. Čia iškylauti mėgo kunigaikščiai Oginskiai, čia karts nuo karto atbėgdavo ir Konstantinas Čiurlionis su savo jaunute žmona Sofija. Šios išskirtinės Žemaitijos vietovės svarbai galvą nulenkė ir Vaižgantas rašydamas „Pragiedrulius“.

Pakutuvėnai – vieniems girdėtas vietovės pavadinimas, kitiems ne. Pačiame karo įkarštyje vidury laukų žmonės pastatė bažnytėlę, o vos prasiskleidus Nepriklausomybės žiedui, šalia jos įsikūrė broliai pranciškonai, kurie ne tik ištiesia  pagalbos ranką gyvenimo negandų parklupdytąjam, bet ir apgaubia jį besąlygiška meile. Čia visada atviros durys ieškantiems ramybės ir susitaikymo su savimi.

Kartenos miestelį supa net šeši piliakalniai. Ant vieno jų kadaise žaliavo vyšnių sodas, o šalia kito laumės skalbia žlugtą. Žmonės pasakoja, kad Minijos krantais ir Kartenos apylinkėse yra vaikščiojusi ir Mergelė Marija, ir Jėzus Kristus, tad dabar maldininkai net tris kartus per metus traukia į Abakų Lurdą pasimelsti ir gydomuoju šaltiniu nusiprausti.

Kretingos padangės debesis gaudo aukštas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštas. Tai viso miestelio dominantė. Atrodo, kad visi čia sukasi aplink šį bokštą: broliai pranciškonai, vienuolynas, Lurdas, Kalvarija, Karolis Chodkevičius, grafų Tiškevičių rūmai ir koplyčia, sraunioji Dangė ir fontano mergaitė su skėčiu, palmių lapai ir auksiniai karpiai tvenkiniuose. Taip ir norisi sustoti, prisėsti ir tarp tų palmių išgerti kavos.

© Sraigūnas Lėtūnas