Rytų Žemaitijos piliakalniai

Molavėnai – Lyduvėnai – Šiluva – Tytuvėnai – Šiaulės žemės kalniukai

Molavėnai. Šešuvio vingis
Molavėnai. Šešuvio vingis aut. Mindaugas minmac

Molavėnų piliakalniai su priešpiliais, juos supančiais Skirtinio, Jaujupio upeliais ir Šešuvės upe sudaro vieningą gynybinį kompleksą, kuris kovų su kryžiuočiais metu buvo antrojo Lietuvos gynybinio skydo pilių grandinė. Kai kurie Lietuvos istorikai Molavėnų piliakalnius sieja su garsiaisiais Pilėnais, tačiau neseniai atlikti archeloginiai kasinėjimai šios versijos nei patvirtina, nei atmeta.

Lyduvėnų geležinkelio tiltui 2015 metais sukako 100 m. Tai aukščiausias (42 m) ir ilgiausias tiltas Lietuvoje (599 m) bei vienas didžiausių Pabaltijyje.

Šiluvos mažas miestelis dar XVII a. visame pasaulyje išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu, kuris bene pirmasis Marijos pasirodymas Europoje ir vienintelis, kai Dievo Motina kreipėsi į kitos konfesijos žmogų. Šiluva garsi maloninguoju XVII a. pr. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo – Šilinių atlaidais, švenčiamais visą aštuondienį, rugsėjo 8–15 d.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių. Buvęs tarpukario kurortas mena Sofiją ir Eugenijų Romerius, kurių išskirtiniai charakterio bruožai į Tytuvėnus sutraukdavo dešimtis Lietuvos aukštuomenės atstovų. Laisvalaikiu Romerių svečiai klajodavo po Tytuvėnų miškus, grožėdavosi Bridvaišio ežeru nuo Tytuvėnų piliakalnio, melsdavosi Tytuvėnų vienuolyne.

Šiaulės žemės kalniukai 2016 metais pasipuošė įspūdingų formų 21 m aukščio apžvalgos bokštu. Reljefas čia ypatingas, nuo Radviliškio besitęsiančios vidurio Lietuvos lygumos pavirsta kalvų masyvu. Yra net ir kaimas pavadintas Kalnų kaimu. Prie bokšto įrengtu pėsčiųjų taku galima nueiti iki Kudinų piliakalnio, kitaip vadinamu Šiaulės kalnu. Netoliese yra Varpinės kalnas, šiek tiek atokiau – Kartuvių kalnas. Aplink šiuos kalnelius – viduramžiais didikų Šemetų valdytos žemės. Šiaulėnuose bei visai netoli esančiuose Diktariškiuose yra išlikę jų statyti dvarai.

© Sraigūnas Lėtūnas