Dzūkijos ir Aukštaitijos piliakalniai

Žasliai – Karmazinai – Kernavė –  Bradeliškės – Buivydai – Maišiagala

Žaslių miestelis, įsispraudęs tarp Statkūniškės, Limino ir Žaslių ežerų, vietinių vadinamas mažaisiais Trakais, nes beveik visi 600 gyventojų įsikūrę ant ežerų krantų, turi savo lieptelius. Nepaisant tokios prabangos, miestelio gyventojų kredo –  „Non sibi pro patria“ („Ne sau, o tėvynei“). Šis jų šūkis įrašytas miestelio aikštėje, prie pat piliakalnio ir ant jo užlipusios dvibokštės šv. Jurgio bažnyčios.

Karmazinų piliakalnis, palyginus su greta dunksančiais, yra nedidelis. Tačiau tik apie jį apylinkių žmonės pasakoja legendas apie neva čia garbintą stabą, įstabaus storio ąžuolus ir užkastą auksą.

Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė, lietuviškoji Troja. Kadaise ji tilpo ant penkių piliakalnių ir vaizdingame Pajautos slėnyje. Dabar šį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta vietovė atgyja per Rasų šventę, kuomet čia vyksta  „Gyvosios archeologijos dienų” festivalis.

Bradeliškių piliakalnis apjuostas Dūkštos upeliu, kuris ne kartą paplovė kalno šlaitus. Kadaise čia gyveno kariai ir amatininkai, kurie turėjo apsaugoti it aprūpinti gynybinę pilį, stovėjusią ant Buivydų piliakalnio.

Buivydų piliakalnis mena čia stovėjusią gynybinę pilį. Kalnas iš trijų pusių apjuostas Dūkštos upeliu, apaugęs šimtamečiais ąžuolais. Nuo piliakalnio viršaus atsiveria nepaprasto grožio vaizdai į Dūkštos upelio slėnį link Bradeliškių ir Karmazinų piliakalnių.

Maišiagalos piliakalnis mena kunigaikštį Algirdą. Teigiama, kad LDK kunigaikštis Maišiagalos pilyje praleidęs paskutines savo gyvenimo dienas ir po mirties buvo čia sudegintas. Miestelio centre jaukiai įsikūręs Maišiagalos dvaras, kuriame dabar veikia Tradicinių amatų centras.

© Sraigūnas Lėtūnas

error: Content is protected !!