Modernizmo atspindžiai Laikinojoje sostinėje

Karininkų ramovės Prezidento kambarys aut. Sraigūnas Lėtūnas
Karininkų ramovės Prezidento kambarys aut. Sraigūnas Lėtūnas

Lietuvai netekus istorinės sostinės Vilniaus, politinis gyvenimas greitai persikėlė į Kauną. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo padėtis čia buvo gana tragiška ir miestas veikiau priminė gilų užkampį, o ne valstybės sostinę. Kaunui tapus sostine, čia kūrėsi naujos valstybės institucijos: Prezidentūra, Seimas, ministerijos ir kitos svarbiausios įstaigos. Mieste susitelkė valdininkijos, akademinis ir kultūrinis elitas. Išaugo modernių, laikmetį atitinkančių gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų poreikis.

Sparčiausiai keitėsi ir modernėjo Naujamiestis. Medinius namukus čia pakeitė reprezentaciniai modernūs pastatai. Nauji prabangūs gyvenamieji namai buvo statomi Žaliakalnyje. Nuo to laiko šis rajonas įgavo „elitinio“ etiketę. Per dešimtmetį Kauno centras pasikeitė neatpažįstamai .

Po Pirmojo pasaulinio karo Vakaruose sparčiai plitusios modernizmo idėjos netrukus prasiskynė kelią ir į Lietuvą. Užsienyje studijavusių architektų parvežtos vakarietiškos idėjos čia įgavo savitą formą, neretai vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš kūrusių architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis, kuriose reiškėsi istoristiniai elementai, „tautinio stiliaus“ paieškos ar tiesiog bandymai vietinėmis sąlygomis perteikti pagrindinius modernizmo principus.

Unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui 2015 m. kovo mėnesį buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti net 44 pastatai, liudijantis apie auksinį miesto klestėjimo laikotarpį.

2015 m. gruodžio mėnesį Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto statusas. Dizaino miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui (Creative Cities Network), kurį UNESCO įkūrė 2004-aisiais. Tinklui taip pat priklauso miestai, atrinkti už indėlį į muziką, literatūrą, kiną ir gastronomiją.

2017 m. sausio mėnesį Kauno tarpukario architektūra įtraukta į preliminarųjį UNESCO paveldo sąrašą.

Modernizmo atspindžių maršrutas vingiuoja per: Naujamiestį, apžiūrint svarbiausius valstybinių įstaigų pastatus; Žaliakalnį, prabangų privačių namų kvartalą, naujas kultūrines bei sporto tradicijas formavusius objektus; Brazilką, kur kūrėsi laimės svetur neradę emigrantai; Aleksotą, kur dygo vasarotojų vilos ir formavosi stipri aviacijos bazė; Žemuosius Šančius, kur kūrėsi Lietuvos pramonė, o šiandien formuojasi Kauno Užupis.

Pagrindiniai maršruto objektai: Aleksoto apžvalgos aikštelė, Prezidentūra, M. K. Čiurlionies galerija, Teisingumo rūmai, Lietuvos bankas, Karo muziejaus sodelis, Lietuvos universitetas, Karininkų ramovė, ambasados, funikulieriai, Prisikėlimo bažnyčia, Sporto halė, Šančių bažnyčia, Šančių kioskas.

© Sraigūnas Lėtūnas

error: Content is protected !!