Didikų Tiškevičių, Krišpinų-Kiršenšteinų ir Eperješų rezidencinės pilys prie Nemuno (Žemaitija)

Raudondvaris – Kulautuva – Seredžius – Veliuona – Raudonė – Panemunė

Raudondvaris Arvydas Stačiokas
Raudondvaris aut. Arvydas Stačiokas

Dešinįjį Nemuno krantą puošia rūmai, pilys ir piliakalniai. Vieni šį kelią tituluoja Rojaus keliu, kiti – gražiausiu Lietuvoje. Miestelių ir kaimelių pavadinimai žinomi visiems, kas bent kiek domisi pilimis ar didingais piliakalniais. Tačiau kiekviena ši vietovė turi nemažai paslapčių, kurių šydą praskleidžia tik smalsiausi keliautojai.

Raudondvaryje ant aukšto kalno stovi lietuviškasis tadžmahalas, o pilyje galima pajausti Kinijos dvelksmą, ieškoti aligatorių, beždžionių ir istorijos apie garsiausią Prancūzijos jachtą.  Prie kavos puodelio grafienė Rozalija dalinasi savo įžvalgomis apie grafų Tiškevičių pomėgius, pramogas ir dar apie šį bei tą.

Gulbių kurorte – Kulautuvoje – būta geriausio oro Lietuvoje, o pliažo kabinos buvo įrengtos panašiai kaip Čikagoje. Šios vietovės privalumus įvertinę vokiečiai planavo net nutiesti tramvajaus liniją iš Kauno. Kadaise kurorte gydyta nuo cukraus ligos, šširdies ligų, skilvio, podagros, nervų, kraujo spaudimo ir mažakraujystės.

Seredžius keliautojus pakeri monumentalių formų piliakalniu, nuo kurio atsiveria žavinga Nemuno panorama. Legendos pasakoja, kad šiame kalne palaidotas kunigaikštis Palemonas. Iš tolimosios Italijos atvykęs kunigaikštis su 500 patricijų dviejų upių santakoje įkūrė pilį ar šventyklą, apsigyveno ir ėmė daugintis.

Veliuonoje gyvena auksinis karpis su trimis vilko dantimis, rymo Vėlių deivė, o kadaise nuo kryžiuočių pirmą kartą panaudoto šaunamojo ginklo krito kunigaikštis Gediminas. Ten jis ir atgulė amžinojo poilsio. Kiekvienas doras lietuvis turi bent kartą gyvenime nulenkti galvą kunigaikščiui, padėjusiam galvą už Tėvynės laisvę ir prisiliesti prie bene seniausios bažnyčios sienų Žemaitijoje. Čia pat ir pilies kalnas, kur ratifikuota garsioji Melno taikos sutartis, pabaigusi karus su kryžiuočiais ir nubrėžusi naujas Lietuvos sienas.

Raudonės pilyje laukia pasakojimai apie didikus Krišpinus-Kiršenšteinus, kurie 1655 m. pilyje slėpė brangiausius Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno dailės kūrinius. Pilies mūrai saugoja ir  įtakingiausios carienės Jakaterinos II favorito Platono Zubovo paslaptis, o vietiniai gyventojai iš kartos į kartą pasakoja apie gražuolės Sofijos kerus, kurie užbūrė portugalą iš tolimosios Madeiros. Šis keistuolis, kuris ir vasarą vaikščiodavo su „fufaika“, taip pamilo pilį, kad jos apylinkių grožio įkvėptas parašė knygą apie keliautoją Vasko de Gamą.

Panemunės pilis, kartais dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų pilimi. Ją pasistatė pirklys Eperješas iš Vengrijos. Karaliaus Stepono Batoro laikais vengrų diaspora Lietuvoje buvo dešimttūkstantinė. Didikai iš vyno šalies čia statėsi rūmus ir pilis. Belieka įsivaizduoti, kokius turtus valdė atvykėlis iš tolimosios Vengrijos, galėjęs pasisamdyti Žemutinės pilies rūmų architektą savo rezidencinės pilies statybai Panemunėje.

© Sraigūnas Lėtūnas