Ar iš balos tas gražumas arba kodėl vasario 2-ja pasaulis neria į pelkes?

Tikrai tikrai visas gražumas gimsta iš šlapumo. Šlapžemės vadinamos gyvybės lopšiu, nes teikia vandenį ir visas reikalingas medžiagas daugybės augalų pradžiai. Jose didžiulė paukščių, žinduolių, roplių, varliagyvių, žuvų ir bestuburių įvairovė. Štai kodėl 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta konvencija, kurios esmė saugoti šlapžemes: žemapelkes, aukštapelkes, nendrynus, dirbtinius ir natūralius vandens telkinius, nuolatos ar laikinai užmirkusias teritorijas, kuriose nuolat telkšo arba teka vanduo. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų.

  • Ar iš balos tas gražumas...
    Ar iš balos tas gražumas... pelkės gražuolė Krasnogrūdoje, Lenkija

Šlapynės turi tokią išskirtinę trauką, kad atsispirti jų žavesiui tiesiog neįmanoma. Gaila, bet Lietuvoje šlapžemių liko visai mažai. Pelkių didesnių nei 50 ha galime suskaičiuoti vos apie 800. Šlapžemės užima tik apie 7 proc. šalies teritorijos. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės. 1993 m. į Ramsaro šlapžemių sąrašus įtraukti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai bei Nemuno deltos regioninis parkas, o 2011 m. – Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Pastaruoju metu saugomose teritorijose įrengiama vis daugiau pažintinių takų ir išskirtinės gamtos grožybės tampa prieinamos plačiajai visuomenei. Su parkų specialistai galima apsilankyti net ir rezervatų statusą turinčiose pelkėse. Tačiau tobulėti dar yra kur. Labai norisi tikėtis, kad artimiausiu metu ir Lietuvoje atsiras galimybė maudytis akivaruose ar pasivaikščioti su specialiu apavu po tas teritorijas, kur nėra įrengtų takų.

Ar žinai, kad…

… didžiausia Lietuvos šlapynė yra Čepkelių raistas (5114 ha);
… penkios didžiausios Lietuvos šlapžemės užima kiek daugiau nei 19500 ha teritoriją;
… pirmoji Europoje moksliškai ištirta aukštapelkė yra Šilutės rajone slūgstanti Aukštumala. Jos augaliją ir sudarymą ištyrė vokiečių mokslininkas Carlas Albertas Weberis ir aprašė 1902 išleistoje monografijoje;
… ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m yra įrengtas Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje, Joniškio rajone;
… vienintelė Lietuvoje lankoma yra Sietuvos arba Burbiškių – Reistrų kūlgrinda Varnių regioniniame parke. Pirmą kartą ją aprašė rusų archeologas Fiodoras Pokrovskis 1899 m.;
… žemiausia vietovė Lietuvoje nustatyta Rusnės salos šlapynėse, Uostadvario kaime. Pagal naujausius matavimus, šis geografinis taškas yra 0,27 m žemiau jūros lygio (seniau manyta, kad 1,3 m).

Sraigūno Lėtūno šlapžemių TOP 15:
1. Čepkelių raistas
2. Žuvinto palios
3. Aukštumalos aukštapelkė
4. Kamanų pelkė
5. Mūšos tyrelis
6. Varnikų pažintinio tako Ilgelio pelkė
7. Debesnų pelkė
8. Sietuvos kūlgrinda
9. Dubravos rezervatinė apyrubė
10. Novaraisčio raistas
11. Artosios aukštapelkė
12. Gurakalnės aukštapelkė
13. Plynosios aukštapelkė
14. Skroblaus pažintinio tako Bakanauskų pelkė
15. Šeirės pažintinio tako Gaudupio pelkė ir Piktežerio aukštapelkė

© Sraigūnas Lėtūnas

error: Content is protected !!