Signatarai kitaip

Signatarai kitaip

Dvidešimt porų akių. Dvidešimt vyriškų mąstymų. Dvidešimt skirtingų likimų. Dvidešimt vertybių skalių ir pasaulėžiūrų, kurias sujungė vienas vardiklis -Vasario 16-oji. Per šimtmetį pasakyta, parašyta labai daug. Faktai yra faktai, bet juos galima skirtingai susidėlioti į savas lentynėles. Kviečiu pasižvalgyti į Sraigūno Lėtūno Signatarų aplanką.

Signatarų gimtieji kraštai

Signatarų gimtieji kraštai

 

Pasidairius į šiandieninį žemėlapį pamatysime, kad didžiausia dalis signatarų – septyni – buvo kilę arba jų šaknys buvo iš šiandieninės Aukštaitijos regiono. Spaudoje mėgstama tvirtinti, kad signatarais skaitlingiausias kraštas buvo Sūduva. Pasvalio krašte gimė Jonas Vileišis (1872-1942), Biržų krašte dienos šviesa išvydo net du signatarai – Jokūbas Šernas (1888-1926) ir Alfonsas Petrulis (1873-1928), Rokiškio apylinkėse gimė Vladas Mironas (1880-1953), Anykščių – Steponas Kairys (1879-1964), Ukmergės – Antanas Smetona (1874-1944). Kazys Bizauskas (1893-1941) gimė Paviluostos kaime, Kuldygos apskrityje, Latvijoje, tačiau pasidairius į jo šeimos šaknis matyti, kad giminė buvo kilusi iš šiandieninės Aukštaitijos regiono.

Sūduvos kraštas Lietuvai užaugino ir išugdė šešis iškilius vyrus. Trys iš jų – Saliamonas Banaitis (1866-1933), Justinas Staugaitis (1866-1943) ir Jonas Vailokaitis (1886-1944) – buvo zanavykai, o Jonas Basanavičius (1851-1927), Petras Klimas (1891-1969) ir Pranas Dovydaitis (1886-1942) – kapsai.

Žemaitijos regionas nenusileidžia Užnemunės kraštui. Čia taip pat užaugo šeši signatarai. Aleksandras Stulginskis (1885-1969) gimė šiandieninės Šilalės rajone, Jurgis Šaulys (1879-1948) – Klaipėdos rajono žemaitiškoje dalyje, Jonas Smilgevičius (1870-1942) dienos šviesą išvydo Plungės krašte, Mykolas Biržiška (1882-1962) – Viekšnių miestelyje, Stanislovas Narautavičius (1862-1932) – Telšių mieste, o Kazimieras Steponas Šaulys (1872-1964) gimė šiandieninės Šilutės rajono žemaitiškoje dalyje.

Donatas Malinauskas (1869-1942) gimė Kraslavos dvare Latvijoje, tačiau jo mišriai lenkų-lietuvių šeimai priklausę dvarai buvo šiandieninės Dzūkijos teritorijoje, kur prabėgo ir ne vieneri D. Malinausko gyvenimo metai.

Signatarų socialinė kilmė

Signatarų socialinė padėtis

Beveik visi signatarai gimė kaime, ir tik du miestuose. Mykolas Biržiška gimė Viekšnių miestelyje, o Stanislovas Narutavičius – Telšiuose.

Pagal socialinę kilmę didesnė dalis signatarų – šešiolika – buvo ūkininkų vaikų, o keturi Jonas Smilgevičius, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius, Mykolas Biržiškabajorų kilmės.

Iš keturių bajorų tik Mykolas Biržiška gyvenimą praleido ne dvare. Bajoras Jonas Smilgevičius po studijų sugrįžęs į Lietuvą nusipirko Užvenčio dvarą, kuriame prabėgo jo produktyviausi metai. Bajoras Donatas Malinauskas paveldėjo nemažai turtų. Pardavęs paveldėtą Jankovicų dvarą jis įsigijo dvarą Alvite, kur gyveno iki sovietų okupacijos ir tremties. Bajoras Stanislovas Narutavičius gyveno savo šeimos Brėvikių dvare. Įvykdžius žemės reformą, daugelis dvarų liko be senųjų savo šeimininkų ir buvo išparceliuoti. Naujausiais dvarininkais tapo dar penki signatarai. Jonas Vailokaitis įsigijo du dvarus – Paežerių ir Gižų. Pastarąjį gimtadienio proga jis padovanojo savo seseriai Jadvygai Prapuolenienei. Kunigas Vladas Mironas įsigijo Bukaučiškių dvarelį, Jonas Vileišis – Girsteitiškio, o Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Jokūbavo. Švenčiant Prezidento Antano Smetonos 60-metį, tauta savo vadui padovanojo dvarą Užugiryje.

Signatarų įsitikinimai

Signatarų įsitikinimai

Jokūbas Šernas buvo vienintelis evangelikas reformatas tarp signatarų. Visi kiti oficialiai save įvardino katalikais. Tačiau Jonas Basanavičius visąlaik laikėsi atokiai nuo bažnyčios. Net jo vienintelė santuoka buvo tik civilinė.

Tarp dvidešimties būsimų signatarų buvo net penki masonai. Po 1905 m. revoliucijos, kai buvo leista kurtis visuomeninėms bei kultūrinėms organizacijoms, atsikūrė ir caro Aleksandro II uždraustos masonų ložės. Vilniuje pirmoji ložė susikūrė 1910 m. ir vadinosi „Vienybė“. Šioje ložėje dalyvavo ir du būsimieji Vasario 16-osios Akto signatarai: Čekijoje agronomijos studijas baigęs bajoras Donatas Malinauskas ir teisininkas, taip pat kilęs iš bajorų giminės, vėliau profesorius bei akademikas Mykolas Biržiška.

Iš ložės „Vienybė“ atsiskyrė grupė vilniečių ir įsteigė naują ložę „Lietuva“. Jai priklausė dar trys būsimi Vasario 16-osios Akto signatarai – ekonomikos ir finansų studijas Berno universitete baigęs Jurgis Šaulys, vėliau tapęs pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje, advokatas, baigęs Peterburgo universitete teisės mokslus, Jonas Vileišis, vėliau ilgametis Kauno miesto burmistras bei įtakingas politikas, pirmasis VLIK pirmininkas Steponas Kairys.

Signatarų išsilavinimas

Pradinį išsilavinimą būsimieji signatarai įgijo pas daraktorius, pradžios mokyklose, progimnazijose ir gimnazijose. Mokyklų takas vingiavo ne tik Lietuvoje, bet ir tolėliau už jos ribų. Bene gausiausią būrį moksleivių regėjo Marijampolės gimnazija (penkis), po keturis – Palangos progimnazija, Šiaulių ir Mintaujos (Jelgavos, Latvija) gimnazijos, trys būsimieji signatarai mokėsi Liepojos gimnazijoje, po vieną – Panevėžio, Peterburgo (Rusija), Slucko (Rusija), Tartu (Rusija) gimnazijose. Kai kurie vaikai gimnazijų egzaminams pasiruošė eksternu ir juos sėkmingai išlaikė, kai kurie mokėsi keliose gimnazijose.

Iš dvidešimties signatarų devyniolika buvo baigę aukštuosius mokslus. Kai kurie buvo studijavę ne vienoje aukštojoje mokykloje. Saliamonas Banaitis buvo baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge. Didžiausias būrys signatarų mokėsi Peterburge. Be Saliamono Banaičio mokslo šaknis čia krimto dar devyni signatarai – du institutuose, trys Katalikų dvasinėje akademijoje ir keturi Universitete. Maskvos imperatoriškajame universitete studijavo penki signatarai.

Vienas baigė Seinų kunigų seminariją, po tris studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune ir Vilniaus vyskupystės kunigų seminarijoje. Du signatarai studijavo Vokietijoje – Karaliaučiuje, Berlyne ir Halėje, vienas – Lvove (Galicija). Dar keturi aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję Kijeve (Rusija), Insbruke (Austrijoje), Tabore (Čekijoje) ir Berne (Šveicarijoje).

Signatarų profesijos

Signatarų profesijos

Studijas užsieniuose baigę signatarai į Lietuvą sugrįžo su skirtingomis profesijomis. Didžiausias būrys buvo su teisininkų diplomais – net aštuoni, dvasininko kelią pasirinko keturi, trys signatarai buvo puikūs agronomai, du pasinėrė į finansų pasaulį, po vieną pasirinko gydytojo, inžinieriaus ir spaustuvininko kelią.

Signatarų šeimos

Signatarų šeimos

Keturi signatarai, pasirinkę dvasininko kelią, palikuonių nepaliko. Kai kurie signatarai buvo vedę du kartus: Jurgis Šaulys – lenkę Kazimierą Celinską ir italę operos dainininkę Mafaldą Salvatini, Steponas Kairys – baltarusių kilmės bajoraitę rašytoją Aloizą Paškevič (Ciotka) ir Oną Leonaitė bei Jokūbas Šernas – Kleopą Brijūnaitę ir Verą Fainbergaitę.

Trijų signatarų santuokos buvo be palikuonių: Jono Basanavičiaus su Gabriele Eleonora Mohl, Stepono Kairio su Aloiza Paškevič (Ciotka) ir Ona Leonaite bei Kazio Bizausko su Paulina Liepaitė.

Likusių trylikos giminių gijas pratęsė keturiasdešimt vienas palikuonis. Pati gausiausia – šešių vaikų šeimyna augo Jono Smilgevičiaus ir Stefanijos Bucevičiūtės šeimoje.

Po penkias atžalas augino: Saliamonas Banaitis su Marijona Pranaityte, Pranas Dovydaitis su Marcele Bucevičiūte ir Jonas Vileišis su Ona Kazakauskaite.

Po keturis vaikus lakstė Jono Vailokaičio ir Aleksandros Jurašaitytės bei Stanislovo Narutavičiaus ir Joanos Bilevičiūtės namuose.

Prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Codakauskaitė augino tris atžalas.

Dvi poros – Petras Klimas su Brone Mėginaite ir Mykolas Biržiška su Bronislave Šėmyte džiaugėsi dviejų atžalų išdaigomis. Jokūbas Šernas susilaukė dviejų atžalų – dukters su Kleopa Brijūnaite ir sūnaus su Vera Fainbergaite.

Trys signatarų poros augino po vienturtį: Aleksandras Stulginskis su Ona Matulaityte, Jurgis Šaulys su pirmąja žmona Kazimiera Celinska ir Donatas Malinauskas su Zofija Kučiauskaite.

Signatarai amžius

Signatarų amžius vasario 16

Tą ypatingą dieną dvidešimt Lietuvos vyrų pasitiko būdami labai skirtingo amžiaus. Tačiau dauguma jų buvo tos pačios kartos žmonės. Vasario 16-osios Akto pasirašymo dieną 2 signatarai buvo iki 30 metų, nuo 30 iki 40 metų – 8, nuo 41 iki 50 metų – 6, nuo 51 iki 60 metų – 3, ir 1 virš 61 metų. Vyriausiajam Jonui Basanavičiui buvo 67 metai, o jauniausiajam Kaziui Bizauskui – 25-eri.

Signatarai kūrybiškai

Beveik visi internetiniai portalai stengiasi kiek galima išsamiau, išradingiau pateikti informaciją apie Signatarus. Iki kovo 11 dienos Sraigūnas Lėtūnas sudarys ir pateiks detalius Signatarų emocinius žemėlapius. Kas tai yra? Tai žemėlapiai, kuriuose yra sužymėti tik tam asmeniui mielos, brangios ir skaudžios prisiminti vietos, bet be kurių nebūtų ir pilnos gyvenimo mozaikos. Kiekvienas turime tokius žemėlapius ir kartais būna visai smagu nusistatyti esmingiausių savo gyvenimo taškų koordinates. Su švente visus!