Žiedlapių sūkury

Pavasaris jau braunasi pro duris. Tuoj prasidės žiedų skleidimosi rungtynės – kas greičiau, kas šauniau, kas kvapniau. Kol splavų paletė dar pilkšvai rusva, pastebime kiekvieną žiedą. Vasaros vidury patraukti mūsų dėmesį darosi vis sunkiau ir sunkiau – spalvų, formų ir kvapų tokia įvairovė, kad sukasi galva.

Pastaraisiais metais Lietuvoje formuojasi įvairiausios floros mylėtojų švenčių tradicijos. Kasmet jų vis daugiau. Tad ieškantiems naujų potyrių, siūlome pasižvalgyti į pačias įvairiausias žiedų žydėjimo, vaisių ir grybų šventes Lietuvoje. Gal tai padės susiplanuoti netradicinį savaitgalį?

Spalio 26-27 d. Švėkšnoje (Šilutės r.) vyks 7-oji moliūgų žibintų šventė „Mes už šviesą“. Neparastai įspūdingas reginys.

 

Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje Naujamiestis (Panevėžio r.) kvies jau 12-tą kartą pasigrožėti įspūdingais kūriniais iš šiaudų(Data ir informacija dar nepaskelbta)

******************************************************************

Pasibaigę renginiai:

Balandžio 7 d. Neries regioninio parko direkcija kviečia atvykti į Šilėnus (Vilniaus r.) ir padėti išgelbėti lietuviškų orchidėjų pelkę.

Balandžio 14 d. Renavo dvare (Mažeikių r.) vyks jau 6-oji Žibučių žydėjimo šventė.

Balandžio 20 – 21 d. ir  27 – 29 Druskininkai kvies pasigrožėti narcizų žiedais pasipuošusiomis pievomis. Du savaitgalius vyksianti pavasario šventė šiemet pavadinta „Tu ateik į pasimatymą“

Balandžio 27 d. Vilniaus universiteto Botanikos sodas kviečia į Sakurų žydėjimo šventę Vingio parke (Vilnius).

Balandžio 27 d. Vingio parke (Vilnius) vakarą prasidė  naktinė sakurų žydėjimo šventė „Yozakura“, kurios metu  šviesų instaliacijų kūrėja Rūta Palionytė kartu su Užupio meno inkubatoriumi pristatys meninio apšvietimo projektą, skirtą sakurų žiedams.

Balandžio 28 d. Naujuosiuose Valkininkuose (Varėnos r.)  vyks 2-oji Bobausių šventė.

Gegužės 1 d. Neries regioninio parko direkcija kvies jau į tradicinę tapusią Plukių žydėjimo šventę.

Gegužės 9 d. Šiauliai kvies į pirmąją Kaštonų žydėjimo šventę.

Gegužės 12 – 13 d. Burbiškių dvare (Radviliškio r.) vyks jau 18-oji Tulpių žydėjimo šventė.

Gegužės 18 d. VDU Botanikos sode (Kaunas) vyks šventė „Augalų žavadienis“, nukelsiantis į paslaptingą augalų karalystę.

Gegužės 19 d. Kaštonų respublika (Biliūnų k., Raseinių r.) kvies į tradicinę Kaštonų žydėjimo šventę.

Gegužės 25 – 27 d. Dubysos regioninis parkas organizuoja Rūšių ralį. Susibūrusiems į komandas teks surasti kiek galima daugiau augalų rūšių. Laukia azartiškos lenktynės!

Gegužės 27 d. ūkininkai Sakalauskai iš Žalgirių kaimo kvies jau į ketvirtąjį Smidrų festivalį.

Birželio 8-10 d. Žemaitijos ir bijūnų sostinė Telšiai vėl bus pasipuošusi bijūnų žiedais. Telšiškiai bijūnus paskelbė miesto „nacionaline“ gėle. 2017 m. rudenį vyko akcija Bijūnizacija, kurios metu pasodinta šimtai bijūnų visame mieste.

Birželio 20 – 24 d. Anykščiai kviečia į Miško festivalį! Ech, kiek ten visokių įdomių susitikimų laukia!!!

Birželio viduryje Juodkrantės Gintaro įlanka pasipuoš skulptūromis iš nendrių, kurios rugsėjo 22 d. suliepsnos vandenyje.

Birželio 30 d. Sirvėtos regionis parkas (Švenčionių r.) kvies į Vaistažolių rinkimo čempionatą.

Liepos 13 d. VDU Botanikos sodas (Kaunas) vėl kvies į paslaptingą Kvapų naktį, kuomet augalai lankytojus vilios ne žiedų spalvomis, o kvapais.

Liepos 13-14 d. Žagarėje (Joniškio r.) vyks tradicinis vyšnių festivalis, kurio metu bus verdama gardžiausia zaptė, o kaliausės išlįs iš visų pakampių ir puikuosis savo apdarais.

Liepos 20-22 d. Anykščiai švęs miesto dieną „Anykščių glebyje”, kurios metu aikštės, skverai pasipuoš įspūdingais floristiniais kilimais. Šias gėlių mandalas kurs floristai iš įvarių šalių. Liepos 21 d., šeštadienį, 13:30 val. vyks florsitinių kilimų konkurso dalyvių apdovanojimas prie Kultūros centro.

Liepos 21 d. Lekėčiuose (Šakių r.) vyks Mėlynių festivalis, kurio metu bus verdama ir renkama gardžiausia mėlynių uogienė.

Rugpjūčio 15 d. Skuodas jau 12-tą kartą kvies į Gėlių fiestą. Šio renginio metu bus galima pasigrožėti gėlių kompozicijomis ir gėlių kilimais.

Rugsėjo 8 d. Sedoje (Mažeikių r.) vyks įspūdinga jurginų šventė. Rugpjūčio mėnesį panašus renginys turėtų vykti ir Birštone, iš kur ši gėlė rašytojo Stanislovo Moravskio dėka paplito po visą Lietuvą, bet žemaičiai savo išmone ir kūrybingumu nurungė dzūkus.

Rugsėjo 22 d. Anykščiuose vyks Obuolinės, kurių metu miestelis pasipuoš rudens gėrybių kompozicijomis ir obuoliniais kilimais.

Rugsėjo 29 d. Varėnoje vyks tradicinė grybų šventė, kurioje grybautojai galės varžytis, kas daugiau lepeškų pririnko.

Sūduvos Signatarų takai

Sūduvos signatarai

Sūduvos kraštas išaugino šešis signatarus: spaustuvininką Saliomoną Banaitį (1866 – 1933), gydytoją Joną Basanavičių (1851 – 1927), teisininkus Praną Dovydaitį (1886 – 1942), Petrą Klimą (1891- 1969), vyskupą Justiną Staugaitį (1866 – 1943) ir finansininką Joną Vailokaitį (1886 – 1944). Visų jų likimai be galo skirtingi. Vieni nugyveno kiek ramesnį gyvenimą, kitiems teko sunki lagerių tremtinių dalia.

Visi šeši gimė ir augo kaimuose, gausiose šeimose, išskyrus Joną Basanavičių, kuris buvo vienturtis. Šiuo metu vienintelė J. Basanavičiaus gimtinė yra atstatyta ir lankoma vieta. Kitų signatarų tėviškės yra pažymėtos atminimo ženklais, bet sunkiai privažiuojamos. Kai kurios jų pasiekiamos tik vasarą, sausuoju periodu.

Penki būsimi signatarai lankė bažnytkaimių ir miestelių pradžios mokyklas, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, du –  Jonas Vailokaitis ir Pranas Dovydaitis – gimnazijos slenkstį perlipo tik baigiamųjų egzaminų metu, mat jiems ruošėsi savarankiškai namuose.

Trijų signatarų studijų keliai nuvingiavo į Maskvą, dviejų – Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio – į Peterburgą, o Justino Staigaičio – į Seinus. Po studijų visi sugrįžo į Lietuvą ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje. Politikos srityje į aukščiausias viršukalnes įkopė Justinas Staugaitis, tapęs Seimo pirmininku, Petras Klimas – Užsienio reikalų ministerijos valdytoju ir Pranas Dovydaits – mėnesiui tapęs Ministru pirmininku.

Daugiausiai margojo pasaulio teko išvysti gydytojui Jonui Basanavičiui, kurio profesinė karjera prasidėjo toli už Lietuvos ribų, diplomatui Petrui Klimui ir vyskupui Justinui Staugaičiui, kurio parapijų bei diplomatiniai keliai vedė toli už Lietuvos ribų. Bene sėsliausiai gyveno Saliamonas Banaitis.

Jonas Basanavičius ir Saliamonas Banaitis nepatyrė Antrojo pasaulinio karo baisybių. Spaustuvininkas S. Banaitis yra palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse, o patriarchas J. Basanavičius – Vilniuje, Rasų kapinėse.

Pranas Dovydaitis, Justinas Staugaitis ir Jonas Vailokaitis mirė karo metais. Multimilijonierius J. Vailokaitis dar karo metais pasitraukė į Vokietiją, kur Blankenburgo mieste ir mirė. 2007 m. palaikai parvežti į Lietuvą ir pagal paskutiniąją jo valią atgulė Paštuvos kapinaitėse, greta brolio kunigo Juozo Vailokaičio. Vyskupas J. Staugaitis mirė Telšiuose ir buvo palaidotas Telšių katedros kriptoje. Teisininkas Pranas Dovydaitis patyrė tremtinio dalią, buvo sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Palaidojimo vieta nežinoma.

Gyvenimo antroje pusėje diplomatas Petras Klimas apkeliavo dešimtis kalėjimų Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, kol pateko į gulagų mėsmalę. Nepaisant nežmoniškų gyvenimo ir darbo sąlygų P. Klimas išgyveno. Suluošintas sugrįžo į Lietuvą ir jau sovietmečiu mirė Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Apie visus šešis Sūduvos krašto signatarus prirašyta daugybė straipsnių, knygų, surengtos virtualios parodos, sukurtos dokumentinės apybraižos. Norėjosi vizualiai sudėlioti signatarų svarbiausius gyvenimo taškus ir pasidairyti į jų emocinius žemėlapius.